Straipsniai

Apie draugus psichologus ir tiesiog psichologus

path-1345721_960_720Daugeliui vis dar atrodo, kad psichologo kabinetas – nejauki vieta, kurioje žmogus neva tampa permatomas. Kreiptis šiandien į psichologą – tai ne retu atveju vis dar tarsi pripažinti sau, kad dugnas jau čia pat, ir man neatidėliotinai reikalinga pagalba. Apsisprendimas ieškoti psichologinės pagalbos šiandien labai dažnai sutampa su tuo, kuomet draugai ir artimieji gūžčiodami pečiais pasako: „Atleisk, bet aš jau nebežinau, kaip tau bepadėti“. Tai sutampa ir su tuo, kuomet pats žmogus supranta išbandęs visus įmanomus savipagalbos būdus, pradedant bendraminčių forumais ir baigiant apsilankymais pas aiškiaregius. Tada, kai žmogus jau nebeturi nei noro, nei jėgų kovoti dėl savęs paties, psichologas, įdėmiai pažvelgęs į jį, priešais sėdintį, prašys darkart sunkia krūtine įkvėpti ir pasiryžti patikėti. Šįkart patikėti ne kažkuo, kas žino ar tariasi žinąs. Patikėti savimi. Psichologai tiki žmogumi. Jie tiki tuo, kad žmogus yra pajėgus sugriauti barjerus, trukdančius jam džiaugtis gyvenimu. Sunkiausia žengti pirmą žingsnį, kreiptis pagalbos į psichologinės sveikatos specialistus. Kai tai padaroma, kitus žingsnius žengti darosi lengviau. Tą tvirtina ne vienas.

Kelią pas psichologą dažnai prailgina kasdienėje aplinkoje sutinkami žmonės, kurie mielai, o kartais ir primygtinai siūlosi pabūti už psichologą ir išklausyti, patarti, padėti. Ne paslaptis, kad dauguma aplinkinių įsivaizduoja esantys puikūs psichologijos žinovai. Malonus draugės grįžtamasis ryšys kitai draugei: „Tu man tikra psichologė. Pakalbėjau su tavimi ir man palengvėjo“, – tokius žinovus neretai pakylėja net iki psichologijos eksperto įsivaizduojamojo lygmens. Džiugu, kad žmogui pagerėja pasikalbėjus su kitu. Taip juk ir turėtų būti. Ne veltui ir mūsų liaudies išmintis sako, kad pasidalintas vargas mažėja perpus. Visgi džiaugiantis tokiais puikiai išklausančiais ir geranoriškai patariančiais draugais nereiktų pamiršti, kad jie, kaip bebūtų, yra tik draugai, ir su tikrais psichologais dažniausiai juos sieja vienintelis panašus bruožas – ryškus interesas žmogumi. Visa kita, tikėtina, daugiau skirtumai nei panašumai. Psichologė nebūna draugė savo klientei, o draugė, turinti psichologo išsilavinimą, niekada nepalaikys (bent jau neturėtų) profesinio santykio su savo draugais. Toks klaidingas įsivaizdavimas, kaip ir labai dažnai šiandien girdimos frazės „psichologiniai patarimai“, “psichologė pataria“ ir kt. iškreipia įsivaizdavimą, kas gi tikrai vyksta psichologo kabinete.

Psichologinėse konsultacijose jaučiami sunkumai sumažėja ne tik dėl išklausymo, bet ir dėl konkrečių metodų naudojimo. Psichologas kryptingai užduoda klausimus, jis sąmoningai karts nuo karto grįžta prie tam tikrų gyvenimo įvykių ar žmonių, nes nori klientui parodyti jų ryšį su tuo, kas vyksta dabar. Labai dažnai mus varginančius simptomus palaiko mūsų pačių mąstymas, todėl kryptingas darbas keičiant mintis ir drauge stebint, kaip keičiasi ir visa kita aplinkui, neretai pasirodo esantis naudingas daugeliui.

Kitas svarbus dalykas, skiriantis psichologus nuo draugų yra tas, jog psichologai nelinkę dalinti patarimų. Praktika rodo, kad žmonės labai nori instrukcijų, kaip kurti gražų gyvenimą, turėti tobulą šeimą. Aišku, tokių instrukcijų yra daugybė, jas neabejotinai žino ne tik psichologai, bet ar tai, kas tinka visiems, tikrai tinka ir man? Suprasdamas, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra unikalus, psichologas drauge su klientu gilinasi į konkretaus asmens konkretų gyvenimą. Tik pats žmogus žino, kas jam geriausia. Tik jis jaučia, kokį gyvenimą gyvendamas jaustųsi laimingas. Tik jis vienintelis gali numatyti, kokių asmeninių vertybių vedinas jis jausis gyvenimą nugyvenęs tinkamai. Psichologas pasirinkimų už žmogų nedaro ir mąstymo prieš žmogaus valią nekeičia. Psichologas įeina į žmogaus gyvenimą tiek, kiek pats žmogus tą daryti leidžia. Jis lydi klientą iki pasirinkimų sankryžos, akimirką lukteli ir, kai klientas nusprendžia, kur link nori keliauti toliau, lydi jį naujai pasirinktu gyvenimo keliu iki kitos pasirinkimų sankryžos. Ir taip toliau. Ir taip ilgai, kiek sutariama.

Psichologas dažnai drąsina žmogų. Draugai dažniausiai elgiasi taip pat. Skirtumas turbūt tik tame, kad psichologas žmogų drąsina eidamas jam iš paskos, tuo tarpu draugas dažniausiai mėgsta eiti priekyje ir savo patarimais bei aptardamas galimai susiklostysiančias aplinkybes netiesiogiai veikia asmens pasirinkimus. Draugai ne visada gali objektyviai pažvelgti į Jūsų gyvenimą ir iš šono atspindėti, kas gi jame labiausiai išryškėja. Draugas negali atstoti psichologo. Lygiai taip pat kaip ir psichologas niekada neatstos draugo, su tik jam vienam būdingais privalumais. Dėl šios priežasties tegul patarimai ir lieka išskirtinai draugų privilegija, o psichologai tepasilieka teisę vadintis psichologais.

Vietoj apibendrinimo labai norisi priminti nerašytą gyvenimo taisyklę, teigiančią, kad vieno kelio į laimę nėra. Tie, kurie nusprendžia ieškoti profesionalios pagalbos ir pirmųjų susitikimų su psichologu metu nenusivilia negavę konkrečių instrukcijų gyvenimui, terapinio darbo pabaigoje jaučiasi gavę vertingą viso gyvenimo dovaną – stiprybę ir tvirtą žinojimą, kad jis pats gali sau atsakyti į klausimus, kuriuos prieš kurį laiką tikėjosi užduoti kitam. Greta viso to žmogus įgyja pasitikėjimo ir pajautimą, kad jis pats atsakingas už savo gyvenimą ir  visus iki vieno pasirinkimus jame. Kai kam tai atrodo svarbiausia.

Reacties op deze pagina zijn gesloten.

Naujametiniai linkėjimai: padėti jiems išsipildyti

Štai jau ir gyvename naujaisiais metais. Kaip kasmet, taip ir šiemet, drauge su Naujųjų atėjimu netruko baigtis šventinis …

Vaikų emocinis ugdymas: augti kartu

Tėvų reikšmės vaiko gyvenime pervertinti turbūt neįmanoma. Tai pirmoji ir viena svarbiausių sąveikų, kuri ypatingai …

Meilė gali tęstis visą gyvenimą

Meilė – ypatingas dviejų žmonių ryšys, suteikiantis gyvenimo pilnatvės jausmą. Dėl šios priežasties tai – teigiama …