Pastaruoju metu išties vis dažniau pasitaiko atvejų, kai mūsų klientai, atvykę į pirminę konsultaciją, kalba apie tai, jog dėl savo patiriamų sunkumų jau ne kartą tarėsi su dirbtinio intelekto sistemomis. Būna, kad ir mūsų jau esami klientai labai atvirai pasidalija tuo, kad telkėsi pagalbon dirbtinį intelektą (DI) laukdami sekančios konsultacijos su psichologu. Priežastys to įvairios: vieniems galbūt buvo per sunku išbūti su savo nerimu iki sekančio susitikimo, kiti galbūt bandė savarankiškai ieškoti atsakymų į konsultacijos metu iškeltus klausimus. Ar tai gerai, ar blogai, – vertinimo reikalas, ir atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kada ir kokiomis aplinkybėmis telkiamės DI pagalbon.
Nėra blogai dirbtiniam intelektui padedant mokytis atsipalaidavimo technikų, streso įveikos taktikų ar gausinti emocinį žodyną. Nėra blogai ir „išrašyti” savo mintis ar jausmus dirbtinio intelekto sistemose (jeigu tai darome saugiai), nes kai mintys struktūruojamos, lengviau pačiam pamatyti pasikartojančias temas. Visgi, rizikų visame tame irgi yra.
Viena pagrindinių – pradėti galvoti, kad dirbtinio intelekto programos geriau nei pats žmogus žino, ką jam daryti su savo gyvenimu. Pabrėžtina, jog kad ir koks tas DI protingas bebūtų ir kaip greitai jis mums atsakymus begeneruotų, deja, – o gal labiau laimei, – nežino jis geriau už mus, kas mums yra geriausia. Nežino jis ir to, kaip mums geriausia būtų tvarkytis savo gyvenime. Taip pat nežino, ar geriau skirtis ar likti
santykiuose. Visa tai labai svarbu įsisąmoninti, kai dirbtiniam intelektui užduodame konkrečius klausimus tikėdamiesi vieno „teisingo” atsakymo.
Kita rizika – pamiršti, kas iš tiesų yra DI ir pradėti kurti su juo emocinį ryšį. Kaip ten bebūtų, DI nėra žmogus ir jausmų jis irgi neturi. DI nėra ir psichologas, kuris stengiasi sukurti tokį pasitikėjimu grįstą santykį, jog savo klausimą ar sunkumą galėtumėte tyrinėti iš įvairių pusių ir gilinantis per įvairius kontekstus.
Nors DI gali būti naudingas kasdienybėje, visgi sprendžiant psichologinius sunkumus jis turėtų likti tik įrankiu, galinčiu padėti geriau pažinti save, o kartais, – ir geriau suprasti savo poreikius. Kodėl tik įrankiu? Nes žinoti atsakymus – tai dar nereiškia turėti pokytį… Siekiant pokyčio kertinis veiksnys tiek psichologiniame konsultavime, tiek ir psichoterapijoje yra santykis. Tik šiltas ir autentiškas santykis tarp specialisto ir kliento įgalina pastarąjį tyrinėti savo sunkumus ir drąsina savo tempu judėti pokyčio link.
Rūpinkimės savimi,
Milda Lukašonokienė ❤️
