Turbūt ne vienas esame sau kada nors uždavę šį klausimą, ypatingai tokiais momentais, kai mūsų emocinė reakcija nustebina net mus pačius.
Emocijos, net ir labai nemalonios, paprastai yra natūrali žmogaus reakcija į tai, kas vyksta jo gyvenime. Nerimas gali kilti, kai susiduri su nežinomybe ar atsakomybe, liūdesys – kai patiri netektį ar nusivylimą, pyktis – kai peržengiamos tavo ribos ar vyksta skriauda. Tai signalai, rodantys, kad kažkas tau yra svarbu. 🌿
Kartais žmones išgąsdina ne pačios emocijos, o jų stiprumas, trukmė ar pasikartojimas. Tada kyla abejonė: „gal su manimi kažkas negerai?“ Tačiau net ir intensyvios emocijos dažnai turi savo paaiškinimą: jos gali būti susijusios su ankstesnėmis patirtimis, mąstymo įpročiais, ilgai kauptu stresu ar įgimtu polinkiu stipriau reaguoti į išorinius ar vidinius stimulus.
Tad verčiau yra klausti ne „ar tai normalu?“, o patyrinėti:
• ką šie jausmai bando man pasakyti?
• kokiose situacijose jie kyla?
• kaip aš į juos reaguoju?
❗️Taigi emocijos/jausmai nėra problema, kurią reikia išspręsti – jie yra žinutė, kurią verta išgirsti.
Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį: jei jausmai tampa tokie stiprūs ar slegiantys, kad trukdo kasdieniam gyvenimui, santykiams ar savijautai ilgą laiką, tai ženklas, kad verta ieškoti pagalbos. Ne todėl, kad su tavimi kažkas negerai, o todėl, kad tau sunku – ir tu nusipelnei pagalbos 
Psichologė – psichoterapeutė, Aistė Jonkaitytė
